TREČIOJI DIENA
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA
Patyrinėsime vieną iš kūno sistemų - širdies ir kraujagyslių sistemą. Pačiupinėsime mažą dalelytę patyriminės anatomijos. Mano patirtimi kūno išmintis reiškiasi įvairiais būdais. Vienas jų yra įvairūs fiziologiniai procesai, tobulai sukurti ir veikiantys. Aš mėgstu fizinius, fiziologinius dalykus susieti su psichika. Man regis mūsų gyvenime galioja jeigu ne tokie patys, tai labai panašūs dėsniai.
Įdomus faktas tas, kad kai mes įkvepiame deguonies į plaučius, pirmiausia deguonimi apsirūpina pati širdis, o tik po to išpumpuoja kraują į periferiją. Man tai labai graži metafora primenanti, kad ir mes pirmiausia turime pasirūpinti savimi, kad vėliau galėtume pasirūpinti kitais ir turėtume ką duoti.
Arterinis kraujas - ryškios raudonos spalvos, greitas, prisotintas deguonies, maisto medžiagų, keliauja iš širdies į periferiją atiduoti savo „dovanas" ir „gėrybes“. Veninis kraujas - tamsiai raudonos spalvos, netgi šiek tiek melsvas. Prisipildęs anglies dioksido, grįžta iš periferijos atgal į širdį - pasikrauti deguonies. Veninio kraujo tekėjimas daug lėtesnis nei arterinio. Beto kraujagyslėse, kuriose jis teka yra vožtuvai, dėl to atsiranda tam tikras ritmas.
Man tai puiki analogija, kurią galime perkelti ir į psichoemocinį lygį. Mes gyvename, dalinamės savo talentais, „dovanomis“, gebėjimais. Kitaip sakant einame Į PASAULĮ, periferją. Klausimas, kaip mes einame? Su kokia energija einame? Ar išvis norime eiti? Kaip, iš ko mes suprantame, kad einame į pasaulį, atsiveriame, atduodame? Kaip tai atrodo mūsų viduje (kūne, jausmuose, prote) ir išorėje? Kokias dovanas galime nešti išoriniam pasauliui?
Ir natūraliai, kai pasidaliname savo potencialu - mums reikia grįžti pailsėti, atsistatyti, pasikrauti. Ar mes išgirstame savo vidinį poreikį grįžti "namo". Kokie vidiniai ar išoriniai ženklai rodo, kad mums laikas sugrįžti „iš pasaulio“ į save. Kitaip sakant, susirinkti save, savo dėmesį - susitelkti, pasikrauti.
Kokie yra mūsų individualūs būdai, kurie padeda pasikrauti? Galima susidaryti visą sąrašą jų, prisiminti. Arba tiesiog pastebėti save dienos eigoje, kada mes pasikrauname, o kada „atiduodame“ - kartais gal net per daug?
Pasitelkdami šią kūno sistemos analogiją šiandien pabandysime patirti kūnu, emocijomis ir protu, kaip mes „einame į pasaulį“ ir kaip „sugrįžtame į save“.
Taigi, pereikime prie PRAKTIKOS.
ŠIAME VIDEO MATYSITE:
1. Kūno įsisąmoninimo praktiką.
* Žemės, atramos resurso įsisąmoninimas.
* Sugrįžimas į kūną, pojūčių įsisąmoninimas. Ko reikia mano kūnui šiandien?
* Susitikimas su savo širdimi ir kraujotakos sistema.
2. Užsirašymas ir pareflektavimas individualiai - kas gyvenime man padeda jausti "arterinio kraujo" kokybes, kai noriu dalintis, duoti, dovanoti, kada taip būna? Kokius jausmus man tai kelia? Kuo galiu pasidalinti? Kaip galiu to gyvenime turėti daugiau (jeigu trūksta)?
Ar pavyksta man išgirsti savo vidinį poilsio poreikį. Kokie ženklai man signalizuoja, kad jau laikas pasirūpinti savimi? Kas man padeda sugrįžti į save, pailsėti, atsigauti? (Analogija veniniam kraujui).
3. Judėjimas pagal arterinio kraujo charakterį, kokybes.
5. Judėjimas pagal veninio kraujo ypatybes.
6. Judėjimas, kaip arterinio ir veninio kraujo ciklo įkūnijimas.
7. Patyrimo integracijai ir priėmimui į sąmoningą lygį rekomenduojama:
* Leisti rankai laisvai rašyti tai, kas kyla šiuo metu, be cenzūros.
Arba
* Piešti, leidžiant rankai pačiai pasirinkti spalvas, formas.
Po to galima pareflektuoti sau, kokie buvo visi trys judėjimai? Ką pastebėjau/prisimenu - kokias judesio kokybes, charakteristikas? Ką "susitikau" savyje? Ką man tai reiškia? Kuris judėjimas man buvo priimtiniausias? Ar tai atspindi dabartinį mano poreikį? Kokį?
Linkiu palaikyti balansą tarp dėmesio skyrimo išorei ir grįžimo į vidų!
Įdomus faktas tas, kad kai mes įkvepiame deguonies į plaučius, pirmiausia deguonimi apsirūpina pati širdis, o tik po to išpumpuoja kraują į periferiją. Man tai labai graži metafora primenanti, kad ir mes pirmiausia turime pasirūpinti savimi, kad vėliau galėtume pasirūpinti kitais ir turėtume ką duoti.
Arterinis kraujas - ryškios raudonos spalvos, greitas, prisotintas deguonies, maisto medžiagų, keliauja iš širdies į periferiją atiduoti savo „dovanas" ir „gėrybes“. Veninis kraujas - tamsiai raudonos spalvos, netgi šiek tiek melsvas. Prisipildęs anglies dioksido, grįžta iš periferijos atgal į širdį - pasikrauti deguonies. Veninio kraujo tekėjimas daug lėtesnis nei arterinio. Beto kraujagyslėse, kuriose jis teka yra vožtuvai, dėl to atsiranda tam tikras ritmas.
Man tai puiki analogija, kurią galime perkelti ir į psichoemocinį lygį. Mes gyvename, dalinamės savo talentais, „dovanomis“, gebėjimais. Kitaip sakant einame Į PASAULĮ, periferją. Klausimas, kaip mes einame? Su kokia energija einame? Ar išvis norime eiti? Kaip, iš ko mes suprantame, kad einame į pasaulį, atsiveriame, atduodame? Kaip tai atrodo mūsų viduje (kūne, jausmuose, prote) ir išorėje? Kokias dovanas galime nešti išoriniam pasauliui?
Ir natūraliai, kai pasidaliname savo potencialu - mums reikia grįžti pailsėti, atsistatyti, pasikrauti. Ar mes išgirstame savo vidinį poreikį grįžti "namo". Kokie vidiniai ar išoriniai ženklai rodo, kad mums laikas sugrįžti „iš pasaulio“ į save. Kitaip sakant, susirinkti save, savo dėmesį - susitelkti, pasikrauti.
Kokie yra mūsų individualūs būdai, kurie padeda pasikrauti? Galima susidaryti visą sąrašą jų, prisiminti. Arba tiesiog pastebėti save dienos eigoje, kada mes pasikrauname, o kada „atiduodame“ - kartais gal net per daug?
Pasitelkdami šią kūno sistemos analogiją šiandien pabandysime patirti kūnu, emocijomis ir protu, kaip mes „einame į pasaulį“ ir kaip „sugrįžtame į save“.
Taigi, pereikime prie PRAKTIKOS.
ŠIAME VIDEO MATYSITE:
1. Kūno įsisąmoninimo praktiką.
* Žemės, atramos resurso įsisąmoninimas.
* Sugrįžimas į kūną, pojūčių įsisąmoninimas. Ko reikia mano kūnui šiandien?
* Susitikimas su savo širdimi ir kraujotakos sistema.
2. Užsirašymas ir pareflektavimas individualiai - kas gyvenime man padeda jausti "arterinio kraujo" kokybes, kai noriu dalintis, duoti, dovanoti, kada taip būna? Kokius jausmus man tai kelia? Kuo galiu pasidalinti? Kaip galiu to gyvenime turėti daugiau (jeigu trūksta)?
Ar pavyksta man išgirsti savo vidinį poilsio poreikį. Kokie ženklai man signalizuoja, kad jau laikas pasirūpinti savimi? Kas man padeda sugrįžti į save, pailsėti, atsigauti? (Analogija veniniam kraujui).
3. Judėjimas pagal arterinio kraujo charakterį, kokybes.
5. Judėjimas pagal veninio kraujo ypatybes.
6. Judėjimas, kaip arterinio ir veninio kraujo ciklo įkūnijimas.
7. Patyrimo integracijai ir priėmimui į sąmoningą lygį rekomenduojama:
* Leisti rankai laisvai rašyti tai, kas kyla šiuo metu, be cenzūros.
Arba
* Piešti, leidžiant rankai pačiai pasirinkti spalvas, formas.
Po to galima pareflektuoti sau, kokie buvo visi trys judėjimai? Ką pastebėjau/prisimenu - kokias judesio kokybes, charakteristikas? Ką "susitikau" savyje? Ką man tai reiškia? Kuris judėjimas man buvo priimtiniausias? Ar tai atspindi dabartinį mano poreikį? Kokį?
Linkiu palaikyti balansą tarp dėmesio skyrimo išorei ir grįžimo į vidų!