Riba tarp manęs ir kito

Būna, kad bendraujant su kitu žmogumi, mes susiliejame ir nesuvokiame, kur baigiuosi aš, o kur prasideda kitas žmogus. Mes galime klausant kito žmogaus suprojektuoti jam savo jausmus, primesti savo nuomonę, savo požiūrį ir iš tikrųjų nepajausti, nepamatyti kito žmogaus, bei nebūti pamatyti patys.
​
Pratimas: kai klausote kito žmogaus pabandykite būti savo kūne - stebėti kokie pojūčiai kyla, kokie jausmai ateina, kokios emocijos ateina. Ir žinokite, kad tai ką patiriate klausant kito žmogaus, pirmiausia yra jūsų asmeninė patirtis, ji gali sutapti su pašnekovo patirtimi, bet gali ir nesutapti. Šis suvokimas, padeda suvokti ribą, tarp savęs ir kito žmogaus. Jaučiant save, suvokiant, kad turiu teisę jausti ir mąstyti taip, kaip jaučiu ir mąstau - aš galiu ir kitam leisti jausti ir mąstyti savaip. Aš galiu kitą žmogų pajausti, bet tas pajautimas vyksta mano viduje. Tik tada, kai aš turiu ryšį su savimi, aš galiu pajausti ir kitą žmogų per save.

Pvz. Jeigu kalbuosi su artimuoju aš galiu sakyti, kai tu kalbi apie savo draugą, darbą ir t.t. man užspaudžia krūtinę ir darosi labai sunku ir neramu. Ar ir tu taip jautiesi?

Tai yra kalbėjimas apie SAVE, savo patirtį kito žmogaus akivaizdoje, o ne spėlionės, ką kitas patiria ar patarimai, kaip turėtų būti. Man tai kelias į ryšio ir santykio kūrimą.