AR PRIIMATE KOMPLIMENTUS?

Dažnai girdžiu iš žmonių - ,, noriu jaustis stipri’’, ,,noriu atsipalaiduoti ir mėgautis’’, ,,noriu daugiau džiaugtis’’, ,,noriu jaustis verta ir gerbiama’’ ir t.t.
Tuo pačiu pastebiu, kad mes šių kokybių, kurių taip siekiame, tuo pačiu ir vengiame. Tuo tarpu renkamės įprastas savijautas, kai jaučiamės bejėgiai, įsitempę, paniurę, neverti ir negerbiami. Ir nors atrodo paradoksaliai, bet mes renkamės tai, kas mums įprasta ir pažįstama, nes būti stipriu, atsipalaidavusiu ir vertingu, gali būti labai nauja, baisu, o gal net sietis su kažkokia praeityje įvykusia skaudžia patirtimi.

Šiandien stebiu kas vyksta manyje, kai gaunu atsiliepimą iš dalyvės, jog jai buvo naudingas mano kursas ir kiek daug vertės ji randa mano vedamuose užsiėmimuose. Pamatau tokią reakciją savyje - greitai perskaitau atsiliepimą ir einu toliau prie kitų reikalų. Ir tada save sustabdau, pala, kas čia atsitiko, nuo ko aš bėgu? Aš bėgu nuo vidinio pajautimo, kad aš sukuriu vertės žmonės už kurią jie yra dėkingi. Tada nusprendžiu sustoti ir leisti sau išgyventi dalyvės komplimentą pilnai visu kūnu ir jausmais. Juk tai yra tai, ko aš noriu, aš noriu jaustis įvertinta už tai, ką darau. Ir tai vyksta jau dabar, šiandien, šią akimirką.
Kvėpuoju ir leidžiu kiekvienai kūno ląstelei tai patirti. Jaučiu, kaip ta patirtis nusėda mano kūne, jaučiuosi įsižeminusi, pasitikinti ir stipri.

Štai atsiliepimas : ,,Šis kursas, kaip ir ankstesnis („Aš savo kūne“) man buvo atgaiva ne tik kūnui, bet ir sielai, jaučiu, kaip šiuose kursuose stiprėja ryšys tarp jų. Man tai labai svarbu, nes daugiausiai mano gyvenime visgi veikia protas, dvasiniai dalykai vėl atskirai, o kūnas išvis būdavo paliktas pats sau. Užsiėmimuose ne tik atrodo, kad tampu vientisesnė, po jų jaučiu daugiau džiaugsmo, pailsiu, atgaunu ne tik fizines jėgas, bet atrodo, kad stiprėju ir viduje. Vienas didžiausių privalumų, kuriais džiaugiuosi, yra tas, kad išmokau kokybiškiau atsipalaiduoti, net kai tam turiu vos kelias minutes, nesvarbu, ar esu darbe, ar keliauju mašina. O vakare itin greit užmiegu, nebereikia vartytis. Giedrė“.
​
O kaip jūs išgyvenate komplimentus? Ar leidžiate sau juos patirti?

---